Kryžiuočių ordinas

Paieška žodyne:
Terminas Paaiškinimas
Kryžiuočių ordinas

Kryžiuočiai
Kryžiuočiai
(teutonų ordinas, vokiečių ordinas; ofic. Vokiečių namų Jeruzalėje ligoninės šventosios Marijos brolių ordinas), karinė vienuolių organizacija rytų Pabaltijyje, jos valstybė. Ordino užuomazga buvo kryžiaus žygio į Palestiną dalyvių vokiečių ligoninės brolija, Brėmeno ir Liubeko pirklių įkurta 1190 m.

1226 m. Mozūrų kunigaikštis Konradas didžiajam magistrui Hermanui fon Zalcai atidavė didžiąją Kulmo žemės dalį ir leido plėsti valdas prūsų žemėse. Ordinas gavo teisę valdyti užkariautas prūsų ir lietuvių žemes. 1230 m. pirmieji Ordino daliniai atsikėlė į Kulmo žemę. Užkariautose Prūsijos žemėse XIII a. susikūrė vokiška teokratinė Kryžiuočių ordino valstybė. Jos sostinė ir didžiojo magistro būstinė 1309-1466 m. buvo Marienburgas. Didžiausią galybę Kryžiuočių ordinas pasiekė XIV a. viduryje ir antroje pusėje valdant didžiajam magistrui Vinrichui fon Kniprodei. Nuolatines kovas su LDK ir Lenkijos karalyste užbaigė 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšis. Čia Kryžiuočių ordinas buvo sutriuškintas. Nesėkmingi tolesni Kryžiuočių ordino karai su LDK ir Lenkija, Čekija sukėlė ordino politinę ir ekonominę krizę. 1440 m. susidarė opozicinė Prūsijos sąjunga – miestiečių ir pasauliečių riterių organizacija. 1454 m. ji pradėjo sukilimą ir su visomis Prūsijos žemėmis, pasidavė Lenkijos karaliui Kazimierui. Po Trylikos metų karo (1454-1466) Kryžiuočių ordinas neteko didžiosios dalies savo žemių, o 1466 m. jo sostinė perkelta į Karaliaučių. 1470 m. didysis magistras Henrikas Richtenbergas prisiekė vasalo ištikimybę Lenkijos karaliui. XVI a. pradžioje kilus reformacijai, didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis perėjo į liuteronybę. Prūsija buvo paskelbta pasaulietine kunigaikštyste. 1525 04 10 Krokuvoje didysis magistras davė vasalo priesaiką Lenkijos karaliui ir LDK didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam. Kryžiuočių ordinas nustojo gyvuoti. Livonijoje ordinas išliko iki 1562 m. 1809 m. Napoleonas I panaikino ir patį ordiną. 1834 m. jis buvo atkurtas Austrijoje kaip riterių garbės institucija. 1929 m. statutu Kryžiuočių ordinas paverstas religine organizacija su centru Vienoje.