Kulmo žemė

(Chelmno žemė), istorinė baltų sritis prūsų ir lenkų žemių pasienyje (Vyslos ir jos dešiniųjų intakų Osos ir Drevencos tarpupyje). Svarbiausi centrai – Kulmas (Chelmnas) ir Torūnė.

Nuo 1138 m. valdė Mazovijos kunigaikščiai. 1222 m. mozūrų kunigaikštis Konradas atidavė dalį Kulmo Kryžiuočių ordinui. Kulmo žemėje pradėjo kurtis Kryžiuočių ordino valstybė – iš čia prasidėjo prūsų ir kitų baltų žemių nukariavimai. 1446 m. Kulmo žemė atiteko Lenkijai. Nuo 1772 m. priklausė Prūsijai, o 1919 m. Versalio taikos sutartimi grąžinta Lenkijai.