Laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija

(Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai), pagrindinis Lietuvos valstybės įstatymas, priimtas 1918 m. lapkričio 2 d. ir veikęs iki 1922 m. rugpjūčio 1 d., kai Steigiamasis seimas priėmė Lietuvos konstituciją. Skelbė, kad įstatymų leidžiamoji valdžia pavedama Valstybės tarybai, o vykdomoji – Valstybės tarybos prezidiumui.