Lažas

žemės rentos forma; priverstinis ir nemokamas valstiečio darbas su savo inventoriumi pono dvare.

Lietuvoje reguliarus lažas ėmė plisti nuo XV a. pabaigos, įsigalint palivarkiniam ūkiui. Apie XVI a. vidurį lažą ėjo jau dauguma valstiečių. XVII-XVIII a. labiausiai paplitusi lažo norma buvo 3 dienos per savaitę nuo kiekvieno kiemo. XVIII a. pab. lažo dienos darbą pradėta normuoti ir vertinti pinigais. XIX a. dvarininkai daliai valstiečių lažą keitė činšu. Kai kuriems činšą didino, juos nuvarydavo nuo žemės. Versdavo dirbti dvaro padargais ir duodavo mėnesinį išlaikymą. Dėl 1863 m. sukilimo lažas Lietuvoje ir Baltarusijoje buvo panaikintas pagal 1863 m. kovo 13 d. nuostatus.