Leščinskis Stanislovas

(Stanislovas I Leščinskis, lenk. Stanisław Leszczyński; 1677-1766), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1704-1709). Jo valdymas susijęs su vienu iš audringiausių ir tragiškiausių Respublikos laikotarpių – Šiaurės karu.

1703 m. Leščinskis prisidėjo prie prošvediškos konfederacijos. Pasirašė Augusto I, formaliai valdžiusio Respubliką (1697-1733), detronizacijos aktą. Švedijos kariuomenės valdomoje Varšuvoje sušaukto elekcinio seimo metu buvo išrinktas Respublikos valdovu. Iš LDK jį rėmė tik Sapiegos. 1706 m., Augustui II oficialiai atsisakius Respublikos sosto, iki Poltavos mūšio (1709) Leščinskis buvo formalus Respublikos valdovas. Po Karolio XII pralaimėjimo ties Poltava pasibaigė ir Leščinskio viešpatavimas Respublikoje. Toliau gyveno emigracijoje, o valdovu vėl tapo Augustas II. 1733 m., mirus Augustui II, remiamas Potockių Lenkijoje ir Čartoriskių Lietuvoje, Leščinskis vėl buvo išrinktas karaliumi, tačiau dėl Rusijos spaudimo nesugebėjo išsilaikyti soste ir pagal Vienos sutartį 1735 m. turėjo jį užleisti Augusto II sūnui Augustui III.