Liberalizmas

(lot. liberalis – laisvas), politinė doktrina, ideologija, pagrįsta asmens laisvės principu, valstybės kontrolės aprivojimu, įstatymų viršenybe ir laisvąja rinka. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai naudotis visomis teisėmis, planuoti savo gyvenimą, susirasti pragyvenimo šaltinį. Valstybės paskirtis – sudaryti sąlygas, užtikrinančias galimybę visiems žmonėms naudotis savo laisve, ir neleisti atsirasti laisvės suvaržymams, galintiems kilti tiek iš kitų asmenų, tiek iš vyriausybės.

Liberalizmo terminas pradėtas vartoti Ispanijoje, kur 1812 m. susikūrė politinė partija Liberales. Liberalizmo ideologija savo ištakomis yra susijusi su prancūzų švietėjų idėjomis ir susiformavusi XIX a. Vadovavosi Džono Loko teorija apie prigimtinę žmonių lygybę, prancūzų švietėjų Š. Monteskjė, Voltero idėjomis. Ekonominė doktrina buvo grindžiama anglo ekonomisto Adamo Smito laisvos rinkos, lygių galimybių ir konkurencijos teorija. Liberalizmo idėjos atsispindėjo JAV konstitucijoje, prancūzų Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje. XIX a. liberalizmas tapo ekonomiškai ir politiškai sustiprėjusios buržuazijos, kovojusios prieš luomines privilegijas, politinės valdžios apribojimus, ideologija.