Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės metraštis

XVI a. pradžios literatūrinis-istoriografinis kūrinys, kurį sudaro legendinė Lietuvos istorija nuo pirmųjų amžių po Kr. iki Gedimino ir perredaguotas Lietuvos metraščių Trumpasis sąvadas. Dar vadinama ir Lietuvos metraščių Platesniuoju arba Viduriniuoju sąvadu.

Legenda pasakoja, kaip romėnai, vedami Palemono ir bėgdami nuo Nerono, įsikūrė Lietuvoje (tai pakartota ir Bychovco kronikoje). Iš Palemono sūnaus Kuno kilę Lietuvos didieji kunigaikščiai, o jo palydos – didikų giminių pradininkai. Tad iš romėnų kilę bajorai turi teisę valdyti valstybę ir jos gyventojus. LDK istorija nuo Gedimino mirties iki 1446 m. perrašyta iš perdirbto Lietuvos metraščių Trumpojo sąvado (išmestos Kijevo Rusios ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos žinios, įtraukta naujų pasakojimų: apie Vilniaus įkūrimą, Kęstutį ir Birutę, Algirdo žygius į Maskvą). Kronika parašyta LDK kanceliarine slavų kalba, greičiausiai prieš 1519 metus. Autorius neišaiškintas. XVI a. 6-7 dešimtmetyje kronika buvo perdirbinėjama ir papildoma žiniomis apie vėlesnius įvykius. Kronika atspindėjo išaugusį Lietuvos bajorų tautinį ir valstybinį patriotizmą.