Lietuvos kariuomenė

pavaldžios Lietuvos Respublikai karinės pajėgos.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija pirmąjį įsakymą kariuomenei organizuoti išleido 1918 m. lapkričio 23 d. Nuo 1918 pab. iki 1920 pab. kovėsi dėl Lietuvos nepriklausomybės su bolševikais, bermontininkais, lenkais. Ginkluotųjų pajėgų vadas buvo Respublikos prezidentas. Prie prezidento veikė Valstybės gynimo taryba. Krašto apsaugos ministras buvo kariuomenės viršininkas, jam pavaldūs – kariuomenės vadas ir kiti aukšti kariniai pareigūnai. Karių skaičius svyravo nuo 22 tūkst. iki 28 tūkst. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus sovietams, prasidėjo Lietuvos kariuomenės likvidavimas. Jau kitą dieną atleista 18 aukštųjų karininkų. 1940 m. liepos 3 d. pavadinta Lietuvos liaudies kariuomene. 1940 m. rugpjūčio 30 d. reorganizuota į 29-ąjį teritorinį šaulių korpusą ir įjungta į sovietinę kariuomenę. Lietuvos kariuomenės atkūrimas prasidėjo iš karto po to, kai 1990 m. kovo 11 d. Vilniuje Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą.