Lietuvos komunistų partija

(LKP), politinė partija, veikusi 1918-1991 m. Įkurta Vilniaus suvažiavime 1918 m. spalio 1-3 d. Suvažiavimas nutarė vadovautis RKP(b) programa, iškėlė uždavinį įvesti Lietuvoje proletariato diktatūrą ir sovietų valdžią. Į LKP CK pateko V. Kapsukas, Z. Angarietis, P. Eidukevičius ir kt. Ši partija turėjo tikslą įjungti Lietuvą į Sovietų Rusijos sudėtį.

Tarpukario laikotarpiu veikė nelegaliai. Legalizuota 1940 m. 1944 m. pabaigoje atnaujino veiklą, visų partinių institucijų paskirtis buvo vykdyti nurodymus, gautus iš Maskvos. 1927-1974 m. LKP vadovavo A. Sniečkus. Partija vadovavo Lietuvos sovietizacijai, įsijungimui į SSRS ir visam visuomeniniam gyvenimui. Savo politiką vykdė teroro priemonėmis. 1990 m. LKP atsiskyrė nuo SSKP, pakeitė politinę orientaciją ir pasivadino LDDP. 1991 m. žlugus Rugpjūčio pučui Maskvoje partija uždrausta, sovietams ištikimi LKP vadovai nuteisti už antivalstybinę veiklą.