Lietuvos krikščionių demokratų partija

(1917-1940 m. Lietuvių krikščionių demokratų partija, LKDP), krikščioniškajai ideologijai atstovaujanti partija, Lietuvoje veikusi 1917-1940, 1941-1944, 1989-2001 m.

Dalis tyrinėtojų partijos pradžia laiko 1904 m., kiti – 1917 m. Pirmąją programą rengė dvasininkai J. Mačiulis-Maironis, P. Bučys, A. Jakštas-Dambrauskas. Programoje numatyta siekti autonomijos Lietuvai jos etnografinėse žemėse, politinius ir ekonominius klausimus spręsti demokratiniu būdu, įvesti lietuvių kalbą lietuviškose srityse, įgyvendinti ekonomines ir žemės reformas. 1905-1906 m. buvo bandoma įkurti krikščionių demokratų susivienijomą, bet bendra organizacija tada nebuvo įkurta. Krikščionių demokratų atstovai dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime 1905 m. gruodžio mėn. Partija dalyvavo Vilniaus konferencijoje (1917 m. rugsėjo 18-22 d.). Į Valstybės Tarybą buvo išrinkti 8 partijos atstovai. Nuo 1919 partijos vaidmuo Lietuvoje sustiprėjo. 1920-1926 m. buvo įtakingiausia Lietuvos poltinė partija. Po 1926 m. perversmo perėjo į opoziciją. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, uždrausta. Jos nariai įsitraukė į Lietuvių aktyvistų frontą (LAF), dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK'o) veikloje.