Lietuvos krikštas

katalikybės kaip valstybinės religijos įvedimas Lietuvoje 1387 m.

Verčiamas politinių aplinkybių 1251 m. pasikrikštijo Mindaugas. Vilniuje buvo pastatyta katedra, įkurta vyskupija, tačiau pasikeitus aplinkybėms Mindaugas 1261 m. nuo krikšto atsimetė. Derybas dėl Lietuvos krikšto su popiežiais ir Šv. Romos imperijos imperatoriais vedė Gediminas, Algirdas ir Kęstutis, tačiau jį suvokė kaip politinį aktą. Valdant Jogailai 1387 m. buvo krikštijama Aukštaitija, įkurta Vilniaus vyskupija. Po Žalgirio mūšio (1410), Torūnės taikos (1411) Žemaitijai atitekus Lietuvai, Vytautas ir Jogaila 1413 m. krikštijo žemaičius, tačiau tik 1417 m. įkurta Žemaičių (Medininkų) vyskupija. LDK įkurtos vyskupijos buvo pavaldžios Gnezno arkivyskupijai. Su krikštu į Lietuvą veržėsi polonizacija, atsirado pirmosios mokyklos (pirmoji įkurta prie Vilniaus katedros 1397 m.), lietuviai pradėjo vykti studijuoti į užsienio un-tus. Galutinai pagoniškus papročius krikščionybė išstūmė tik XVII a. kontrreformacijos metu.