Lietuvos metraščiai

XIV-XVI a. literatūriniai-istoriografiniai kūriniai, kuriuose dėstoma LDK politinė istorija. Skiriasi nuo rusų metraščių, kuriems būdingi pametiniai kalendorinio tipo užrašai. Vyrauja pasaulietinio turinio ištisiniai, dažnai be datų pasakojimai apie svarbiausius istorinius įvykius. Autoriai nežinomi, parašymo laikas ir aplinkybės nustatomi hipotetiškai. Parašyti LDK kanceliarine slavų, kai kurie – lenkų kalba.

Pirmasis kūrinys parašytas XIV a. pabaigoje Vytauto aplinkoje ir jo iniciatyva. Iškilus Vytauto vainikavimo Lietuvos karaliumi idėjai, kūrinys papildytas XV a. 3 dešimtmečio įvykiais ir pavadintas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraščiu. 1446 m. veikiausiai Smolenske sudarytas pirmasis Lietuvos metraščių sąvadas. Daugiausia vietos šiame sąvade užima rusų metraščių žinių santrauka. XVI a. buvo sudaryti dar du Lietuvos metraščių sąvadai: Platesnysis (vadinamas dar Viduriniuoju) arba Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės kronika ir Platusis (arba Bychovco kronika). Šių sąvadų sudarymo iniciatorius greičiausiai buvo didikas Albertas Goštautas. Nuo Trumpojo sąvado XVI a. sąvadai skiriasi tuo, kad juose Kijevo Rusios ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kronika pateikiama tik sutrumpintai – jos vietą užima legendinė Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki Gedimino valdymo imtinai. XVI a. Augustinas Rotundas lotynų kalba parašė Lietuvos metraščių santrauką. Paskutinis žinomas Lietuvos metraštis yra Lietuvos ir Žemaitijos kronika, parašyta XVI a. pabaigoje.