Lietuvos Metrika

Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos archyvo dokumentai. Seniausi įrašai siekia 1367 m., vėliausi – XVIII a. pabaigą.

Dauguma jų – gaunamų ir išduodamų raštų aktavimo įrašų knygos. Į metriką būdavo įrašomi svarbiausieji valstybės vidaus ir užsienio reikalus liečią dokumentai. Reikalui esant, išduodami jų išrašai. Įrašus LDK kanceliarine slavų, lenkų kalba darė rašovai (dijokai), tikrino ir vizavo jų viršininkai raštininkai. Be šių įrašų, dar yra šiek tiek dokumentų originalų, keliolika genealoginių lentelių, žemėlapių ir planų. Iki XVI a. pradžios archyvas laikytas Trakų pilyje iždininko, vėliau Vilniaus žemutinėje pilyje kanclerio žinioje. Dalis knygų žuvo per XVII a. vidurio karus. Lietuvą prijungus prie Rusijos (1795), Lietuvos metrika buvo išvežta į Peterburgą ir laikoma Senato rūmuose. 1809 m. dalis knygų perduota Peterburgo viešajai bibliotekai, XIX a. Metrika pervežta į Maskvą. XX a. laikyta SSRS centriniame valstybiniame senųjų aktų archyve (iš viso pagal 1983 m. duomenis išliko 664 knygos).