Lietuvos Taryba

(iki 1918 02 16 Lietuvos Krašto Taryba, nuo 1918 07 11 Lietuvos Valstybės Taryba), Lietuvos valstybės kūrimo centras 1917-1920 m. Išrinkta 1917 m. rugsėjo 21-22 d. d. Vilniaus konferencijos metu.

Iš pradžių Lietuvos Tarybą sudarė 20 žmonių – daugiausia krikščionių demokratų ir Lietuvių tautos pažangos partijos atstovų, buvo ir socialdemokratų bei liaudininkų. 1919 m. rudenį Lietuvos Tarybą sudarė jau 40 narių. 1917 m. rugsėjo 24 d. buvo išrinktas Lietuvos Tarybos prezidiumas. Tarybos pirmininku tapo Antanas Smetona, 1919 m. balandžio 4 d. jį pakeitė Stasys Šilingas. 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo ir pažadėjo, kad Lietuva susisies sąjunginiais ryšiais su Vokietija. Tačiau pasikeitus tarptautinei situacijai nutarta dar kartą paskelbti Lietuvą nepriklausoma valstybe. 1918 m. vasario 16 d. Taryba paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ir pasivadino Lietuvos valstybės taryba. 1918 m. liepos 11 d. Taryba išrinko Lietuvos karaliumi Viurtembergo kunigaikštį Vilhelmą fon Urachą. Protestuodami prieš tai, iš Lietuvos Tarybos pasitraukė socialdemokratai. 1919 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Taryba priėmė laikinąją Lietuvos konstituciją, pagal kurią Taryba ir jos prezidiumas tapo laikinais aukščiausiais valstybinės valdžios organais. 1919 m. balandžio 4 d. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentas (Antanas Smetona), kuriam Lietuvos Taryba perdavė savo prezidiumo funkcijas. Lietuvos Taryba baigė savo veiklą 1920 m. gegužės 15 d., sušaukus Steigiamąjį seimą.