(gr. leiturgia – valstybinė prievolė; viešos apeigos):
1. sen. graikų poliuose piliečio prievolė, darbas polio naudai. Atlikdavo pasiturintys polio gyventojai. Formos buvo įvairios – gimnasijų rėmimas ir rūpinimasis jais, teatro rėmimas, įsipareigojimas pastatyti ir išlaikyti laivą ir kt. Už liturgijos vengimą buvo numatyta speciali bausmė – antidosijus;
2. judėjų ir krikščionių religijose – pamaldų visuma. Apima įvairias apeigas, jų perteikimą žodžiu, gestais, veiksmais, judėjimu, t. p. įvairias tradicijas, giesmes.
