Liudvikas XIV

(Louis XIV; 1638-1715), Prancūzijos karalius (1643-1715) iš Burbonų dinastijos. Liudviko XIII ir Onos Austrės sūnus. Jo valdymo metais apogėjų pasiekė absoliutizmas. Buvo vadinamas Karaliumi Saule.

Sostą paveldėjo po tėvo mirties. Iki 1661 m. regente buvo jo motina Ona Austrė, o faktiškai valdė kardinolas Dž. Mazarinis. Pradėjęs valdyti, Liudvikas XIV panaikino pirmojo ministro pareigas. Vienintele patariamąja institucija liko Valstybinė taryba. Valstybės teritorija padalyta į 25 administracinius teritorinius vienetus (generalitetus), juos tvarkė karaliaus skiriami intendantai. Susiaurinta miesto magistratų savivalda – panaikinta miesto mero rinkimo teisė (miestams palikta tik teisė išsipirkti teisę rinkti savo savivaldos pareigūnus). Apribotos parlamentų teisės. Paryžiaus parlamentas neteko teisės stabdyti valdovo ediktus ir registruodavo juos be svarstymo ir balsavimo. Parlamentų veiklai prižiūrėti buvo įsteigta policijos kontrolė. Įvestos generalinio policijos komisaro pareigos. Iš 54 Liudviko XIV valdymo metų 32 Prancūzija kariavo. Vykdant tokią aktyvią kontinentinę ir kolonijinę politiką, karo reikmėms net ir taikos metais visu jo valdymo laikotarpiu buvo skiriama daugiau nei 50 proc. valstybės biudžeto lėšų. Karo metu išlaidos dar labiau padidėdavo. Liudvikas XIV pretendavo į visos Europos monarcho vaidmenį. Prancūzija siekė pajungti vakarines vokiečių, Ispanijos, Nyderlandų ir Š. Italijos žemes, susilpninti stiprėjantį Jungtinių Provincijų (Olandijos) prioritetą. Europos valstybėms sudarius prieš Prancūziją koaliciją, Prancūzija susilpnėjo.