Livonijos karas

1558-1583 metų rusų valstybės karas su Livonija, o nuo 1561 – su LDK, Lenkija bei Švedija.

Rusija siekė užimti Livoniją ir gauti uostus Baltijos jūroje. Dingstį kariauti davė 1557 m. Pasvalio sutartis tarp Livonijos ir LDK. 1558 m. rusai užėmė apie 20 tvirtovių, tarp jų Narvą ir Tartu. Paskutinysis Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris ir Rygos arkivyskupas Vilhelmas kreipėsi į Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą, prašydami pagalbos. LDK sutiko ją suteikti, nes ir pačiai reikėjo priėjimo prie Baltijos Dauguvos upe ir Rygos uosto (Klaipėdą tuo metu valdė Prūsijos kunigaikštystė). Vilniaus sutartimis Livonijos ordinas ir Rygos arkivyskupija 1559 m. pasidavė politinei LDK globai. 1560 m. karo veiksmai buvo atnaujinti: Rusijos kariuomenė užėmė Alūksnę ir Viljandį, pasiekė Taliną, Ergemės mūšyje sutriuškino Livonijos kariuomenę. Rusijos sėkmę didino latvių ir estų valstiečių sukilimai prieš vokiečių feodalus. 1561 m. visą šiaurinę Estiją užvaldė Švedija. 1561 m. Vilniaus sutartimi likusi Livonija (be danų Magnaus valdomų žemių) autonomijos teisėmis buvo prijungta prie LDK. 1561-1562 m. suiro Livonijos valstybių konfederacija, ir Livonijos ordinas Pabaltijyje buvo likviduotas. Po Livonijos žlugimo, antrajame karo etape (1561-1583), Rusija dėl Livonijos kariavo su LDK ir Švedija. 1563 m. rusai užėmė Polocką. 1564 m. LDK kariuomenė sumušė rusus Ulos ir Oršos mūšiuose. Po 1569 m. sudarytos Liublino unijos prie LDK kovų prisijungė ir Lenkijos karalystė. 1570-1578 m. Rusija nesėkmingai bandė sukurti jai pavaldžią, danų Magnaus valdomą Livonijos valstybę. 1577 m. Rusijos kariuomenė užėmė beveik visą Uždauguvį, išskyrus Rygą, tačiau nuo 1578 m. karinė sėkmė, vadovaujant Mikalojui Radvilai Rudajam ir Kristupui Radvilai Perkūnui, perėjo į LDK pusę. 1579 m. Steponas Batoras atsiėmė Polocką, 1580 m. – Velikije Lukus, Nevelį. 1581 m. viduryje apsupo Pskovą. tuo metu Švedijos kariuomenė užėmė Narvą ir Korelą. 1582 Rusija su Lenkijos ir Lietuvos valstybe sudarė Jam Zapolskio paliaubas, 1583 su Švedija – Pliusos paliaubas. Livonija buvo perdalinta: jos didžioji dalis – Uždauguvis su Ryga, pietinė Estija su Tartu ir Pernu – atiteko Respublikai. Respublikos vasale tapo pasaulietinė Kuršo kunigaikštystė. Ji buvo atiduota valdyti paskutiniajam Livonijos magistrui Gotardui Ketleriui ir jo įpėdiniams. Švedijai atiteko šiaurinė Estija su Talinu ir Narva bei Hyjumos sala, Danijai – Saaremos sala, Aizputės ir Piltenės sritys Kurše.