Mackevičius Antanas

(1828-1863), kunigas, vienas 1863 m. sukilimo Lietuvoje vadų.

1846-1849 m. studijavo Kijevo un-te, 1853 m. baigė Varnių kunigų seminariją. Tarnavo Krekenavoje, Paberžėje (Kėdainių r.). 1862 m. užmezgė ryšius su Z. Sierakausku, K. Kalinausku ir įsitraukė į Raudonųjų komitetą sukilimui prieš Rusijos carinę valdžią rengti. Jo įsitikinimu, išsivadavus iš Rusijos ir atkūrus Lenkijos ir Lietuvos 1772 m. sienas, Lietuva turėjo būti lygiateisė federacijos narė. 1863 m. pradžioje suorganizavo apie 250 sukilėlių būrį. Kovo 20 d. Paberžės bažnyčioje perskaitė sukilimo vadovybės manifestą ir su savo būriu Krekenavos miškuose vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo sukilimą. Vėliau prisijungė prie Z. Sierakausko rinktinės. Buvo paskirtas jos bataliono vadu, kovėsi Šniurkiškių, Šilalės, Rietavo, Tverų, Tytuvėnų, Šiluvos, Krakių, Josvainių, Pumpėnų, Vilkijos valsčiuose. Jo organizacinius ir karinius sugebėjimus, ypač partizanų karo vado talentą, įvertino sukilėlių vadovybė – paskyrė Kauno gubernijos vaivada. Lapkričio 26 d. prie Lebedžių (netoli Vilkijos) įvyko paskutinis jo vadovaujamas mūšis. Kitą dieną buvo suimtas ir vėliau karo lauko teismo nuosprendžiu pakartas.