(lot. magistratus – viršininkas, vadovas): 1. valstybinės valdžios aukšto rango pareigūnas (pvz., senovės Romoje konsulas, diktatorius, tribūnas ir kt.); 2. LDK miesto, turinčio Magdeburgo teisę, savivaldos institucija XV-XVIII a.; 3. kai kuriose Europos šalyse, Vokietijos žemėse miesto savivaldos institucija; 4. valstybės pareigūnų visuma JAV, Prancūzijoje.
Nepakalbėti su žmogum, kuris vertas pokalbio, – vadinasi netekti žmogaus. O kalbėti su žmogumi, kuris pokalbio nevertas, – vadinasi, veltui švaistyti žodžius. Išmintingas nepraranda nei žmonių, nei žodžių. Konfucijus
