Mahometas

(Muhammad Ibn Abd Al-lach; tikr. Abul Kasim; apie 570-632), islamo kūrėjas, pagrindinis ir paskutinis tikrojo tikėjimo pranašas („Alacho pasiuntinys“, „pranašo ženklas“), teokratinės arabų valstybės kūrėjas.

Gimė Mekoje. Anksti liko našlaitis, juo rūpinosi senelis, vėliau priglaudė dėdė, kuris išmokė Mahometą karavanų vedlio amato. 595 m. vedė turtingą našlę Hadidžą. Apie 610 m. Mekoje pradėjo sakyti pamokslus, skelbė, jog yra tik vienas dievas Alachas. Iš pradžių jo sekėjų buvo nedaug – apie 50 žmonių, daugiausia giminės ir artimieji. Dėl vietos diduomenės, pirmiausia įtakingos kuraišitų genties, priešiškumo 622 m. išvyko į Jasribą, kuris vėliau pavadinamas Medina (Pranašo miestu). Čia toliau skleidė islamo tikėjimą, subūrė būrelį mokinių, pasiryžusių skleisti naująjį tikėjimą. Mahometo persikėlimo iš Mekos į Mediną data (622 m.) laikoma musulmonų eros pradžia. 630 m. Mahometas sugrįžo į Meką kaip nugalėtojas. Vadovavo religinei bendruomenei, kuriai tuo metu jau priklausė dauguma arabų genčių, bei valstybei. Po jo mirties musulmonų bendruomenės vadovu buvo paskelbtas artimiausias jo bendražygis Abu Bakras, tapęs Alacho pasiuntinio kalifu.