(lot. majoratus iš major – vyresnysis): 1. nuosavybės paveldėjimo sistema, kai turtas atitenka vyriausiajam sūnui ar vyriausiajam giminės nariui; 2. dvaras ar kitas turtas, paveldėjimo keliu atitenkantis vyriausiajam giminės asmeniui.
Kai gyvenimo prasmė prarasta dėl nepakeliamo lengvumo ir sotumo, kai būna pamirštas alkio ir nuovargio jausmas, tada pradedama išsigalvoti visokia velniava, ir, nekontroliuojama, ji įgauna baisias formas. A. Užkalnis