Maoizmas

Mao Dzedongo vadovaujamos Kinijos komunistų partijos (KKP) sukurta socialinės revoliucijos strategija, marksizmą-leninizmą pritaikant Kinijos sąlygoms (XX a. 3 deš.-1976).

Pagal Mao Dzedongo revoliucijos teoriją, karinės ir politinės kovos centras iš miesto perkeliamas į kaimą – tikėjo valstietijos, kaip svarbiausios revoliucinės jėgos, potencialu. Didelę reikšmę teikė armijai. Siekiant tradicinę Kiniją paversti komunistine, iš pradžių taikė stalinistinį socializmo kūrimo modelį, bet greitai pradėtos vykdyti labai radikalios politinės, visuomeninės ir ūkinės reformos (greita žemės kolektyvizacija (1955), „didysis šuolis“, „kultūrinė revoliucija“ ir kt.). Užsienio politikai būdinga kinocentrizmas – siekis vadovauti komunistiniam pasauliui, tapti didžiąja valstybe. Po Mao Dzedongo mirties KKP vadovybė atsisakė kraštutinių teiginių, bet jo idėjos ir toliau lieka privalomos partijai ir valstybei. Maoizmas paplito ir už Kinijos ribų – pirmiausia jį perėmė daugelis Pietryčių Azijos šalių komunistų partijų.