(pranc. materialisme iš lot. materialis – daiktinis, medžiaginis): 1. filosofijos kryptis, aiškinanti pasaulį kaip materialią tikrovę; sąmonę laiko tos tikrovės materialiu atspindžiu ir materialios veiklos funkcija; 2. visko vertinimas naudos, praktinio išskaičiavimo požiūriu.
Jeigu valdžiai tauta reikalinga tik kaip valdymo objektas ir rinkimų subjektas, tauta nemato jokio skirtumo, ar valdžia yra svetima, ar sava. K. Stoškus