(pranc. materialisme iš lot. materialis – daiktinis, medžiaginis): 1. filosofijos kryptis, aiškinanti pasaulį kaip materialią tikrovę; sąmonę laiko tos tikrovės materialiu atspindžiu ir materialios veiklos funkcija; 2. visko vertinimas naudos, praktinio išskaičiavimo požiūriu.
Geriau jau būti vargšui ir laisvam negu turtingam ir priklausomam. Žinoma, žmonės nori būti ir turtingi, ir laisvi, ir būtent šitai kartais padaro juos vargšais ir vergais. A. Kamiu