(lot. materia – medžiaga): 1. filos. objektyvi realybė, pažįstama pojūčiais, egzistuojanti nepriklausomai nuo sąmonės ir jos atspindima; 2. medžiaginis pradas.
Nepakalbėti su žmogum, kuris vertas pokalbio, – vadinasi netekti žmogaus. O kalbėti su žmogumi, kuris pokalbio nevertas, – vadinasi, veltui švaistyti žodžius. Išmintingas nepraranda nei žmonių, nei žodžių. Konfucijus
