Mazepa Ivanas

(1644-1709), Kairiakrantės Ukrainos kazokų etmonas, Šiaurės karo (1700-1721) metu siekęs suvienyti Ukrainą ir ją išvaduoti nuo ATR bei Rusijos priklausomybės.

Sudėtingomis Šiaurės karo aplinkybėmis pradėjo derybas su Lenkijos karaliumi Stanislovu Leščinskiu, o paskui su Karoliu XII dėl Ukrainos atskyrimo nuo Rusijos. Petras I sužinojo apie I. Mazepos išdavystę, tačiau šis išsiteisino. I. Mazepa sutiko užleisti Lenkijai Ukrainą ir Baltarusiją, švedams – keletą tvirtovių, o sau pareikalavo Polocko, Vitebsko ir Kuršo. Tuo pat metu kurstė kazokus kovoti dėl „kazokų laisvės' grąžinimo. 1708 m. su kazokų būriu atvirai perėjo į Karolio XII pusę. Mainais už etmono postą pasisiūlė Petrui I išduoti Karolį XII, bet caras juo nepatikėjo. Poltavos mūšyje I. Mazepa ir jo kazokai dalyvavo švedų pusėje. Kartu su Karoliu XII pabėgo į Turkijos tvirtovę Benderus, pasiėmęs 2 statines aukso. Petras I pareikalavo, kad turkai I. Mazepą išduotų, bet šis netrukus Benderuose mirė.