Meksikos revoliucija

(1910-1920), politinių ir socialinių pokyčių laikotarpis, kilęs dėl demografinių, ekonominių ir socialinių priežasčių autoritarinio V. Dijo režimo metu.

1910 m. prasidėjo F. I. Madero vadovaujamas ginkluotas sąjūdis prieš diktatūrą ir 1911 m. V. Dijas buvo priverstas atsistatydinti. Prezidentu buvo išrinktas Maderas, bet 1913 m. nužudytas generolo V. Huertos vadovaujamo sąmokslo metu. Huerta 1914 m. buvo priverstas pasitraukti, nes prieš jo diktatūrą stojo JAV, taip pat E. Sapatos ir F. Vilijos vadovaujami valstiečiai bei liberalai, vadovaujami V. Karansos, kuriam ir atiteko valdžia. Kilo žiaurus pilietinis karas tarp jo vadovaujamų konstitucionalistų, siekusių atkurti liberalią 1857 m. konstituciją, ir Sapato; bei Vilijos vadovaujamų konvencionistų, siekusių įgyvendinti radikalius 1914 m. konvencijos teiginius. 1917 02 05 paskelbta pažangi konstitucija, Karansa išrinktas prezidentu. Kovos su Sapata truko iki 1919 m., o 1920 m. pasirašyta sutartis su Vilija. Revoliucija sukūrė svarbius tolesnių reformų pagrindus Meksikoje.