(gr. (ta) meta (ta) physika – tai, kas yra po fizikos): 1. idealistinės filosofijos šaka, tirianti vad. antjutiminius būties ir pažinimo pradus; 2. nemoksliškos, atitrūkusios nuo tikrovės spekuliatyvios idėjos, nesuprantamos išvados; 3. mąstymo metodas, atskleidžiantis reiškinius tik jų pastovumo ir mechaninių bei kiekybinių ryšių aspektu.
Geriau jau būti vargšui ir laisvam negu turtingam ir priklausomam. Žinoma, žmonės nori būti ir turtingi, ir laisvi, ir būtent šitai kartais padaro juos vargšais ir vergais. A. Kamiu