(gr. (ta) meta (ta) physika – tai, kas yra po fizikos): 1. idealistinės filosofijos šaka, tirianti vad. antjutiminius būties ir pažinimo pradus; 2. nemoksliškos, atitrūkusios nuo tikrovės spekuliatyvios idėjos, nesuprantamos išvados; 3. mąstymo metodas, atskleidžiantis reiškinius tik jų pastovumo ir mechaninių bei kiekybinių ryšių aspektu.