Nalšia

istorinė lietuvių žemė. Manoma, ją buvus Aukštaitijoje, į rytus nuo Žeimenos ir Merkio. Turėjo apimti ir vakarinę Baltarusijos dalį.

Minima Ipatijaus (Hipatijaus) metraštyje, Eiliuotoje Livonijos kronikoje. Pietinę Nalšią 1258 m. pabaigoje nusiaubė Burundajus. 1264 m. Vaišvilkui perėmus valdžią, Nalšios kunigaikštis Daumantas (vienas iš Mindaugo žudikų) pabėgo į Pskovą ir čia 1266 m. buvo išrinktas kunigaikščiu. Daumanto tėvonija Nalšioje atiteko Vaišvilko vasalui kunigaikščiui Gerdeniui. Daumanto ir Gerdenio 1266-1267 m. kova dėl Nalšios valdų pasibaigė Gerdenio žūtimi. XIII a. IV ketvirtyje Nalšia buvo įjungta į Lietuvos valstybę.