Narbutas Teodoras

(1784-1864), Lietuvos istorikas, rašytojas, architektas.

1810 m. pradėjo tyrinėti archeologijos paminklus. 1812 m. apsigyveno savo dvarelyje Šauriuose ir rašė Lietuvos istoriją. Nuo 1817 m. skelbė straipsnius spaudoje. Palaikė ryšius su S. Daukantu, I. Onacevičiumi, S. Stanevičiumi ir kitais žymiais to meto istorikais bei rašytojais. Parašė 10 tomų „Lietuvių tautos istoriją“ lenkų kalba („Dzieje staroýytne narodu litewskiego“), „Trumpą lietuvių tautos istoriją“ („Dzieje narodu litewskiego w krótkoúci“), paskelbė plačiausią Lietuvos metraščių variantą – Bychovco kroniką (1846), parengė Lietuvos istorinių paminklų indeksą (darbas nespausdintas), XVII-XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šaltinių rinkinį (darbas nespausdintas). Rinko tautosaką, etnografinę medžiagą, kurią panaudojo savo veikaluose. Rašė istorines apysakas, satyrinius eilėraščius, vertė grožinę literatūrą. Rėmė 1830 m. ir 1863 m. sukilėlius. T. Narbutas priskirtinas romantinei istorikų krypčiai, nes ypač domėjosi senąja lietuvių religija ir mitologija, jai skyrė visą savo svarbiausio veikalo „Lietuvių tautos istorija“ pirmąjį tomą, pavadintą „Lietuvių mitologija“ („Mitologia litewska“).