Narvos kultūra

(Narvos-Nemuno kultūra), neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, 5300-1700 m. pr. Kr. paplitusi Rytų Baltijos kraštuose ir Lietuvoje. Pavadinta pagal tyrinėtą Narvos vietovę šiaurinėje Rytų Estijos dalyje.

Narvos tipo gyvenvietėse maža titnago dirbinių, bet gausu savitų formų kaulo ir rago dirbinių. Puodai smailiadugniai (pietvakarinėje grupėje yra plokščiadugnių), plačiaangiai, statmenomis ar kiek įgaubtomis sienelėmis. Gausu medinių reikmenų ir įrankių. Nuo vidurinio neolito išplinta gintaro apdirbimas. Pastatai keturkampiai, nuo 4 iki 14 m ilgio ir nuo 3 iki 5 m pločio. Viduriniame neolite iš pietų kultūrą veikė Piltuvėlinių taurių ir Rutulinių amforų kultūros, o iš šiaurės – Šukinės-duobelinės keramikos kultūra. Vėlyvajame neolite plito Virvelinės keramikos kultūra, tačiau didesnio poveikio nepadarė. Tyrinėjant lietuvių etnogenezę šiai kultūrai skiriamas didelis dėmesys. M. Gimbutienė ir A. Girininkas mano, jog būtent Šukinės-duobelinės keramikos kultūra sąveikaudama su Virvelinės keramikos kultūra turėjo didelę įtaką formuojantis baltams. R. Rimantienė, neprieštaraudama dėl Narvos kultūros poveikio, pabrėžia didesnį Nemuno kultūros vaidmenį formuojantis baltams.