Neokolonializmas

(gr. neos – naujas + kolonializmas), buvusių kolonijų ir metropolijų nelygiateisių ekonominių ir politinių santykių sistema; tiesioginį išnaudojimą pakeitusi netiesioginė buvusių kolonijų ar priklausomų teritorijų išnaudojimo forma.

Neokolonializmo sąvoką propagandiniais tikslais vartojo komunistinės valstybės Rytų ir Vakarų konflikte, taip pat JAV ir buvusių kolonijinių valstybių politikos Afrikoje, Azijoje ir Lot. Amerikoje kritikai, reikšdami savo priekaištus Vakarų valstybėms. Jų požiūriu, buvusioms kolonijinėms valstybėms atsisakius tiesioginio viešpatavimo trečiajame pasaulyje, industrinės V. Europos ir Š. Amerikos šalys sukūrė netiesioginio viešpatavimo sistemą, kreipė jas kapitalizmo link; formaliai nepriklausomos šalys lieka priklausomos nuo aukštos kokybės industrinių šalių prekių importo, jų technologijų. Daug trečiojo pasaulio politikų neokolonializmo išraiška laiko finansinės pagalbos teikimo priežiūrą, kurią vykdo, pvz., Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas. Kritikuojamas ir specialistų rengimas industrinėse šalyse, didinantis netiesioginę trečiojo pasaulio šalių priklausomybę nuo Vakarų.