Nikolajus I

(1796-1855), Rusijos imperatorius (1825-1855).

Trečiasis Pavlo I sūnus. Valdyti pradėjo dekabristų sukilimo metu. Buvo įsitikinęs, kad sukilimą sukurstė V. Europos revoliucinės idėjos. Manė, kad reikia imtis priemonių prieš galimus naujus sukilimus, ypač stiprinti policijos ir biurokratinį aparatą. Siekė sutelkti savo rankose ne tik bendravalstybinius, bet ir einamuosius reikalus. Jo laikais buvo labai populiaru steigti slaptus komitetus ir komisijas atskiriems klausimams spręsti. 1828 m. priimti mokymo įstaigų nuostatai likvidavo visų mokymo pakopų perimamumą, o 1835 un-tų nuostatai praktiškai likvidavo un-tų autonomiją. Nikolajaus I laikais buvo išleistas 45 tomų Rusijos imperijos įstatymų rinkinys. Užsienio politikoje svarbiausia laikė kovą prieš revoliucijos pavojų ir „Rytų klausimą'. Jo paaštrėjimas sukėlė Krymo karą. Šio karo metu Nikolajus I mirė.