Nuolatinė taryba

1775-1789, 1793-1794 m. aukščiausioji ATR vykdomosios valdžios institucija.

Sudarė karalius (pirmininkas), 18 senatorių ir 18 bajorų atstovų (po 9 nuo Lenkijos ir LDK). Juos rinkdavo seimas. Kiekvienas naujas seimas perrinkdavo trečdalį Nuolatinės tarybos narių. Taryba turėjo 5 departamentus, vadovaujamus ministrų: užsienio reikalų, policijos („geros tvarkos“), kariuomenės, teisingumo, iždo. Ginčus tarp Tarybos ir kitų centrinės valdžios institucijų sprendė seimas. Ketverių metų seimas 1789 m. Nuolatinę tarybą panaikino. Mažesnio narių skaičiaus (24 vietoj 36) Nuolatinę tarybą atkūrė Gardino seimas. Nuolatinės tarybos nustojo veikti prasidėjus 1794 m. sukilimui.