Olimpinės žaidynės

sen. graikų iškilmės ir sporto varžybos dievo Dzeuso garbei. Vykdavo kas 4 metai Olimpijoje. Per žaidynes Graikijoje įsivyraudavo taika.

Manoma, kad pirmosios olimpinės žaidynės buvo surengtos 776 m. pr. Kr., nors dažnai teigiama, kad jos vyko ir anksčiau, o 776 m. pr. Kr. pirmą kartą užrašyti jų nugalėtojai – olimpionikai. Trukdavo 5 dienas: pirmąją ir penktąją dieną vykdavo iškilmingos procesijos, aukojimai, kitomis – varžybos. Klasikos laikais (V-IV a. pr. Kr.) žaidynių programą sudarė kumštynės, važnyčiotojų lenktynės, penkiakovė (bėgimas, ieties ir disko metimas, šuoliai į tolį, imtynės), meno konkursai ir kiti renginiai. Dalyvauti žaidynėse galėjo tik pilnateisiai Graikijos polių vyrai, vėliau ir romėnai. Nugalėtojai būdavo apdovanojami alyvmedžių šakelių vainiku; jie dažnai įgydavo ek. ir polit. privilegijų. Įsigalėjus krikščionybai, 394 m. Romos imp. Teodosijus I olimpines žaidynes panaikino, o 1896 P. de Kuberteno iniciatyva jos vėl pradėtos rengti.