Pabaisko mūšis

(Šventosios mūšis, Ukmergės mūšis), 1435 m. rugsėjo 1 d. prie Žirnajų ežero ir iš jo ištekančio Žirnajos upelio (apie 10 km į pietus nuo Ukmergės) įvykęs mūšis tarp pretendentų į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą Žygimanto Kęstutaičio ir Švitrigailos kariuomenių.

Švitrigailos kariuomenę sudarė daugiausia jo šalininkai iš LDK rytinių žemių, jį rėmė Livonijos ordino kariai. Žygimanto kariuomenė buvo sudaryta daugiausia iš Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos gyventojų, ją rėmė karių dalis iš Lenkijos (vadas Jokūbas Kobilinskis), kurios ponai stojo prieš griežtą LDK savarankiškumo gynėją Švitrigailą. Žygimanto kariuomenei, Lietuvos metraščių žiniomis, vadovavo jo sūnus Mykolas. Manoma, kad abi pusės turėjo po maždaug 15 000 žmonių. Auštant Švitrigailos pajėgos nuo vakarinės ežero pusės ėmė trauktis Ukmergės link. Pastebėjusi šį manevrą, Žygimanto kariuomenė, stovėjusi kitoje ežero pusėje, įsiveržė į Švitrigailos kariuomenės vidurį, suskaldė ją į dvi dalis ir sumušė. Ordino magistras Frankė Kerskorlas žuvo, Švitrigaila pabėgo į Polocką. 42 kunigaikščiai, Švitrigailos šalininkai, pateko į nelaisvę. Mūšiu iš esmės baigėsi vidaus karas, prasidėjęs 1432 m., kada Žygimanto šalininkai pašalino Švitrigailą iš didžiojo kunigaikščio sosto. kartu buvo suduotas smarkus smūgis Livonijos ordinui.