Pacta conventa

(lotyniškai – priimtinos sąlygos), XVI-XVIII a. ATR Seimo sutartis su kandidatu į valdovus.

Kandidatas pripažindavo karaliaus renkamumą, pasižadėdavo ginti bajorų nuosavybę ir teises, netvarkyti be senatorių žinios užsienio ir karo reikalų, šaukti Seimą ne rečiau kas 2 metus, be Seimo sutikimo neįvesti naujų mokesčių, nešaukti bajorų į karą. Jei karalius dokumente prisiimtų įsipareigojimų nevykdydavo, bajorai galėjo atsisakyti jo klausyti. Pirmoji buvo sudaryta 1573 m. su Henriku Valua. Jos svarbiausi reikalavimai ilgainiui tapo visų Pacta conventa pagrindu. Todėl Pacta conventa dar vadinama Henriko artikulais. 1576 m. buvo sudaryta atskira LDK bajorų Pacta conventa su Steponu Batoru.