Paštuva

senovinė lietuvių žemė, buvusi Vilkijos apylinkėse.

Šaltiniuose minima XIII-XIV a. Paštuvos žemės centras buvo Paštuvos pilis (veikiausiai Jaučakių piliakalnyje). Ją kryžiuočiai užėmė 1369 m. Manoma, kad lietuviai Paštuvos pilį ir gyvenvietę nuo XIV a. antrosios pusės vadino Vilkija.