(lot. patriarcha iš gr. patriarchēs iš pater – tėvas):
1. stačiatikių Bažnyčios vadovas. Rytų ortodoksų Bažnyčių aukščiausiasis dvasininkas (pvz., Konstantinopolio patriarchas);
2. ankstyvosios krikščionybės laikais – vyskupų garbės titulas svarbiausiuose krikščionybės centruose;
3. Biblijoje – Izraelio tautos protėviai – Abraomas, jo sūnus Izaokas ir vaikaitis Jokūbas;
4. katalikų Bažnyčioje – garbės titulas, suteikiamas kai kuriems vyskupams: Akvilėjos (vėliau Venecijos), Lisabonos ir kt.