(lot. patriarchatus iš gr. patriarchia – vyrų viešpatavimas): 1. pirminės gentinės visuomenės sandara, kuri remiasi paveldimumu, įpėdinyste pagal vyriškąją liniją, vyrų įsigalėjimu valdžios institucijose, šeimoje ir visuomenėje; 2. krikščionybėje – patriarcho valdoma teritorija arba Bažnyčia, kurios vadovas yra patriarchas.