Pijorai

katalikų vienuolių ordinas. Įsteigtas Romoje 1597 m. Lietuvoje veikė nuo XVII a. iki 1831 m.

Į LDK atsikėlė XVII a. I pusėje iš Lenkijos. Įsikūrė Vilniuje, Panevėžyje, Ukmergėje, Raseiniuose, Varenave, Želvoje, Ščiučine. Čia rezidavo LDK pijorų provinciolas, veikė pijorų noviciatas, kunigų seminarija. Pijorai prie vienuolynų steigė mokyklas (kolegijas). Dėl jų steigimo ir mokymo programų varžėsi su jėzuitais. Mokyklose, be tikybos, gimtosios (lenkų kalbos) ir lotynų kalbos, dėstė gamtos mokslus, užsienio kalbas, aritmetiką, istoriją, etiką, logiką. Kūrė bibliotekas, laboratorijas, botanikos sodus. XVIII a. ypač garsėjo Vilniaus pijorų kolegija. Jos rektorius Motiejus Domininkas Dogelis 1758-1764 m. Vilniuje išleido Lenkijos ir Lietuvos istorinių dokumentų rinkinį, pijoras Kazimieras Narbutas – 1769 m. pirmąjį lenkų kalba logikos vadovėlį „Logika, arba samprotavimo ir sprendimo mokslas“. 1790-1792 m. Vilniaus pijorų kolegijoje dėstė Stanislovas Bonifacas Jundzilas. Po 1831 m. sukilimo Lietuvoje pijorų mokyklos ir vienuolynai buvo uždaryti.