Pirmasis pasaulinis karas

(iki 1939 m. vadintas Didžiuoju karu), dviejų valstybių blokų – Trilypės sąjungos ir Antantės – karas dėl viešpatavimo Europoje, įtakos Balkanuose, kolonijų ir prekių realizavimo rinkų perdalijimo 1914-1918 m.

Trilypę sąjungą 1882 m. sudarė Vokietija ir Austrija-Vengrija. Iki 1915 m. prie jų buvo prisidėjusi ir Italija. Jų sąjungininkės buvo Turkija, Bulgarija. Antantę 1891-1907 m. sudarė Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija, sąjungininkės – Serbija, Japonija, Italija, Rumunija, JAV. Iš viso į karą įsitraukė 34 pasaulio valstybės. Karo pretekstu tapo Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Franco Ferdinando nužudymas Sarajeve (Bosnija) 1914 m. birželio 28 d. 1914 m. liepos mėn. Austrija-Vengrija paskelbė karą Serbijai, Vokietija – Rusijai, Prancūzijai, Didžioji Britanija – Vokietijai. 1914 m. Vokietija užėmė Liuksemburgą ir Belgiją. 1914 m. Rusijos kariuomenė sutriuškino Austrijos-Vengrijos pulkus Galicijoje, 1914 m. pabaigoje-1915 m. pradžioje – turkų kariuomenę Užkaukazėje. 1915 m. rusų kariuomenė buvo priversta pasitraukti iš Galicijos, Lenkijos, dalies Pabaltijo. 1916 m., po nesėkmingo vokiečių kariuomenės bandymo prasimušti pro sąjungininkų pajėgas Verdene (Prancūzija), strateginė karo iniciatyva atiteko Antantei. 1916 m. gegužės-birželio mėn. sunkių pralaimėjimų patyrė Austrija-Vengrija. Sudariusi separatinę Bresto taiką su Rusija 1918 m. kovo 3 d., Vokietija sutelkė jėgas Vakarų fronte, tačiau buvo sutriuškinta Antantės valstybių. 1918 m. rugsėjo mėn. kapituliavo Bulgarija, spalio mėn. – Turkija, lapkričio 3 d. – Austrija-Vengrija, lapkričio 11 d. – Vokietija. Karo metu žuvo daugiau kaip 10 mln. žmonių.