(lot. porticus): 1. atviras rūmų prieangis su kolonomis, laikančiomis frontoną; būdingas antikinei, renesanso ir klasicizmo pastatų architektūrai; 2. senovės Graikijoje pastatas su kolonomis šonuose.
Kai gyvenimo prasmė prarasta dėl nepakeliamo lengvumo ir sotumo, kai būna pamirštas alkio ir nuovargio jausmas, tada pradedama išsigalvoti visokia velniava, ir, nekontroliuojama, ji įgauna baisias formas. A. Užkalnis
