Pramoninė revoliucija

(pramonės perversmas), rankų darbu paremto agrarinio šalies ūkio persitvarkymas į ekonomiką, paremtą daugiausia mašinine gamyba, ir šį procesą lydintys socialiniai pokyčiai.

Industrializacijos užuomazgų būta jau XVIII a. pab. Anglijoje. Buvo išrastos ir įdiegtos pirmosios garo, verpimo, audimo mašinos, tai sudarė sąlygas smarkiai plėstis tekstilės pramonei, kalnakasybai. Geležinkelio, garlaivio išradimas atvėrė kelią revoliucijai transporto srityje. Žaibiškai keitėsi valstybių demografija, plėtėsi miestai, prie prekybos kelių, gamtos žaliavų šaltinių kūrėsi nauji gamybos centrai. Feodalinė visuomenės struktūra buvo galutinai suardyta, atsirado nauji visuomenės sluoksniai: darbininkai, pramonininkai. Dėl laisvų darbo rankų pertekliaus aštrėjo socialiniai prieštaravimai, dėl to kūrėsi naujos ideologijos, skirtingiems socialiniams sluoksniams atstovaujančios partijos.