Prekariumas

(lot. precarium iš preces – prašymas), ankstyvųjų viduramžių Vakarų Europoje žemės nuomos forma. Teisę naudotis žeme ir pastatais vasalas dažnai įgydavo ne tiesiogiai, bet paprašęs senjoro, kad šis ją išnuomotų (pvz. iš Bažnyčios). Senjoras už žemę Bažnyčiai mokėdavo kasmetinį mokestį, o iš vasalo gaudavo činšą arba atodirbius.