Raudonieji khmerai

Kambodžos komunistų partijos kraštutinis sparnas. Jų vadovai Pol Potas, Ieng Saris, Kchieu Sam-fanas XX a. 7 deš. pr. sukūrė partizanų būrius, kurie kovojo prieš karalių Sihanuką Norodomą.

Nuo 1970 m. kartu su kitomis ginkluotomis formuotėmis kovojo prieš Lon Nolo „Khmerų respublikos" režimą. 1975 m. užėmus Pnompenį, paėmė valdžią, nušalino Sihanuką Norodomą ir įvedė teroristinį režimą (iki 1979). Rėmė Kinija. Raudonieji khmerai likvidavo profesionalųjį elitą, daugelį pareigūnų, budistų vienuolių, naikino šalies infrastruktūrą, miestus. Gyventojus kėlė į kaimus ir, sekdami Mao Zedongo idėjomis, kūrė prievartinio darbo stovyklas – kaimo komunas. Panaikino pinigus, įvedė vieningą, lygiava pagrįstą paskirstymo sistemą. Buvo nužudyti arba mirė iš bado apie 2 mln. žmonių. 1979 m. juos nuvertė Vietnamo kariuomenė. Raudonieji khmerai kovojo prieš provietnamietišką Kambodžos režimą, kontroliavo dalį teritorijos, 1982 m. prisijungė prie Sihanuko Norodomo emigracinės koalicinės vyriausybės. JTO pastangomis 1991 pasirašė Kambodžos taikos susitarimą, pasipriešino nuginklavimui ir 1993 m. boikotavo parlamento rinkimus. 1994 m. kilo nesantaika tarp įvairių Raudonųjų khmerų grupių, daug dezertyravo, neliko stiprios vadovybės (1996 m. pasitraukė Ieng Saris, 1998 m. nelaisvėje mirė Pol Potas). Raudonieji khmerai labai susilpnėjo, juos vis labiau spaudė kariuomenė. 2005 m. Kambodžos kariuomenė užėmė paskutiniuosius Raudonųjų khmerų kontroliuojamus rajonus.