Raudonieji sargybiniai

(chunveibinai; kin. chung-weiping), karingi Mao Zedongo rėmėjai kultūrinės revoliucijos (1966-1976) metu. Juos daugiausia sudarė besimokantis jaunimas. Aktyviausiai reiškėsi 1966-1967 m.

Keliolika raudonųjų sargybinių milijonų buvo vadinami kultūrinės revoliucijos avangardu, galėjo nemokamai važinėti po šalį, nemokamai maitintis, gauti rūbus iš karinių sandėlių. Raudinieji sargybiniai užpuldinėjo tariamus reakcionierius, buržuazinius elementus, Komunistų partijos ir kitų masinių organizacijų ir valdžios institucijas, naikino Kinijos kultūrinį palikimą, Vakarų kultūros liekanas, užpuldinėjo užsienio diplomatus, buvo masinių demonstracijų, afišų klijavimo, smurto prieš žmones ir turtą iniciatoriai. Pramonės įmonėse buvo sukurtos „revoliucijos maištininkų“ (dzaofanių) organizacijos, kurios turėjo kovoti prieš darbininkų „suburžuazėjimą“. Vyko kova ir tarp priešiškų raudonųjų sargybinių grupių, pareikalavusi tūkstančių aukų.