Romėniškoji lietuvių kilmės teorija

atsirado XV amžiuje, kai J. Dlugošui (1415-1480) „Lenkijos istorijoje“ teko aiškinti šiaip jau nemėgiamų lietuvių kilmę. Jis nurodė prūsų ir lotynų kalbų bendrumą, o aprašydamas antrąjį Lietuvos krikštą tiesiog teigė, kad lietuviai ir žemaičiai yra kilę iš romėnų.

Pasak jo, romėnai atklydę į Lietuvą valdant Cezariui ir Pompėjui (I a. po Kr.). Keli vėlesni šios teorijos variantai užrašyti Lietuvos metraščiuose, Venceslavo Agripos, Mykolo Lietuvio, Jono Lasickio, Augustino Rotundo, Motiejaus Strijkovskio raštuose. Šios teorijos vėlesnė atmaina, pasirodžiusi XVI a. Lietuvos metraščiuose, yra Palemono legenda. Anot jos, Lietuvos kunigaikščių pirmtakas buvo romėnų patricijus ir imperatoriaus Nerono (37-68 m.) giminaitis Palemonas, su didele palyda atkeliavęs į Lietuvą. Ši teorija buvo gyvybinga iki XVIII a.