(lot. sanctio – pritarimas, tvirtinimas, aprobavimas, išlyga): 1. tarptautinėje teisėje prievartos priemonė, valstybių naudojama prieš valstybę, nesilaikančią kurios nors tarptautinės teisės nuostatos arba laužančią tos nuostatos numatomus reikalavimus; 2. teisės pažeidėjui taikoma priemonė, pasireiškianti pažeidėjui skiriamais tam tikrais suvaržymais.
Jeigu valdžiai tauta reikalinga tik kaip valdymo objektas ir rinkimų subjektas, tauta nemato jokio skirtumo, ar valdžia yra svetima, ar sava. K. Stoškus