Seimelis

LDK bajoriškosios savivaldos institucija. Atsirado XVI a. vid. Seimelių veikloje dalyvavo visi toje apskrityje gyvenantys bajorai ir joje žemės turintys valstybės ir apskrities pareigūnai. Rinko atstovus į Seimą, teisėjus ir kitus pareigūnus, sprendė vietos bajorų reikalus.

Seimeliai buvo įvairūs. Ikiseiminiai seimeliai vykdavo prieš Seimą, juose dalyvaudavo karaliaus įgaliotiniai. Poseiminiai (reliaciniai) seimeliai vykdavo po Seimo, juose bajorai išklausydavo iš Seimo grįžusių atstovų pranešimus. Rinkiminiuose (elekciniuose) seimeliuose rinkdavo kandidatus į pareigūnus, tribunoliniuose – deputatus į Vyriausiąjį Lietuvos Tribunolą. Kaptūriniai semeliai rinkosi po didžiojo kunigaikščio mirties. Ikikonvokacinius semelius šaukdavo per tarpuvaldį. Rokošiniuose seimeliuose rinkdavosi karaliaus valdymu nepatenkinti bajorai. Ūkiniai (ekonominiai) seimeliai paskirstydavo mokesčius, spręsdavo vietos valdymo, iždo ir kariuomenės reikalus. Privatinius seimelius sušaukdavo be vyriausybės sutikimo vietos bajorai. Nepaprastuosius semelius sušaukdavo spręsti ypatingai svarbių ir skubių klausimų. Į generalinius seimelius suvažiuodavo LDK senatoriai ir apskričių seimo atstovai prieš Seimo sesiją. 1795 m., Lietuvą prijungus prie Rusijos, seimeliai tapo apskričių ir gubernijų bajorų susirinkimais.