Senoji Europa

M. Alseikaitės-Gimbutienės terminas, apibrėžiantis Vidurio Europos neolito (6500-3500 m. pr. Kr.) visuomenę iki pasirodant indoeuropiečiams.

Ji manė, kad ši kultūra ir jos socialinė struktūra skyrėsi nuo vėlesniosios (suindoeuropietintos) Europos. Svarbiausieji kultūros bruožai – matrilinearumas (paveldėjimas pagal motinos liniją), egalitarumas (moters ir vyro reikšmė visuomenėje yra vienoda), teokratinė monarchija (valdo karalienė žynė, o jos brolis valdo ūkį ir prekybą), gyventojai taikūs ir sėslūs (nežino ginklų ir žirgų), aukšto lygio keramika, skulptūra, šventyklų statyba, išvystytas moteriškų dievybių (deivių) panteonas. Šią matristinę kultūrą sužlugdė indoeuropiečiai, atnešę patriarchatą ir dangaus dievybių panteoną.